Buvęs jūrų pėstininkas ir elitinis snaiperis Levajus, praradęs gyvenimo prasmę, sutinka su itin slapta misija – metus sėdėti visiškoje vienumoje sargybos bokšte didžiulio tarpeklio pakraštyje. Kitoje pusėje, tame pačiame bokšte, sėdi Lietuvos snaiperis Drasa. Jų bendra užduotis, suformuluota Šaltojo karo aušroje, yra užtikrinti, kad iš rūko neišnyks siaubingi „tuščiaviduriai žmonės“. Nors Vakarų ir Rytų pasiuntiniams bendrauti draudžiama, Levajus ir Drasa netrukus užmezga ryšį ir įsimyli vienas kitą.