„Roma“ – tai pasakojimas apie du eilinius Romos karius ir jų artimuosius. Tai drama apie meilę, išdavystę, vergus ir jų šeimininkus, vyrus ir žmonas. Pamatysime laikotarpį, kai žlugo respublika ir gimė imperija. Veiksmas prasideda 52 metais pr.Kr., kai Julijus Cezaris įveikia Galiją po aštuonerius metus trukusio karo ir ruošiasi grįžti į Romą. Jis traukia namo su tūkstančiais kovų užgrūdintų vyrų, su daugybe aukso ir vergų, ketindamas įdiegti radikalius visuomeninius pokyčius. Įbauginti aristokratai žada bausti Cezarį už karo nusikaltimus, kai tik šis grįš į Romą. Cezario senas draugas ir patarėjas Pompėjus Magnusas bando kurstyti maištą, norėdamas išsaugot valdžią. Du Cezario kariai 0 Liucijus Vorenas ir Titas Pulas žlugdo Pompėjaus ketinimus, tuo pačiu užsitarnaudami Cezario palankumą. Du eiliniai kariai paragauja aristokratiško gyvenimo. Pulo ir Voreno likimas persipina su Cezario, Marko Antoniaus, Kleopatros ir jų keistuolio sūnaus Oktavijaus likimais.