Džefas Baumanas tikrai nebuvo iš tų, kuriuos galima pavadinti idealiais vaikinais. Ne, jis nebuvo girtuoklis ar mušeika. Tik visiškai neteikė reikšmės tam, kas buvo svarbu jo merginai Erinai. Būtent – Džefas nuolat pražiopsodavo visus svarbius Erinos gyvenimo įvykius ir praleisdavo momentus, kuomet jai reikėdavo jo paramos ir palaikymo. Po eilinio barnio Džefas ryžtingai nusprendžia pabandyti pasikeisti. Žinodamas, koks Erinai svarbus artėjantis Bostono maratonas, vaikinas pasižada nė už ką nepraleisti šio įvykio ir pasitikti mylimąją prie finišo linijos. Atsipeikėjęs ligoninėje, Džefas išgirsta kraupią žinią: sprogimų sudarkytų jo kojų išgelbėti nepavyko. Apimtas įniršio, o vėliau puolęs į depresiją, vaikinas pamažu ima pratintis prie naujo gyvenimo. Jam reikės ne tik išmokti naudotis kojų protezais, bet ir išsigydyti sužeistą sielą.