Filmas nufilmuotas pagal tikrus įvykius, kurie įvyko Japonijoje 20-aisiai metais. Šuo kiekvieną dieną išlidėdavo ir pasitikdavo savo šeimininką. Šeimininkas netikėtai mirė, tačiau šuo 9-ius metus kiekvieną vakarą ateidavo jo pasitikti ir laukdavo iki paskutinio traukinio. Vėliau japonai, pastatė jam paminklą toje vietoje, kur jis laukdavo savo šeimininko. Pats šuo dalyvavo paminklo atidengimo ceremonijoje. Jam mirus, šalyje buvo paskelbta gedulo diena. II-o pasaulinio karo metu paminklas buvo sunaikintas-metalas buvo reikalingas karo reikmėms, tačiau 1948 metais jis buvo atstatytas. Šiandieną, paminklo vieta yra įsimylėjusiųjų susitikimo vieta, o šuns įvaizdis Japonijoje tapo meilės ir ištikimybės simboliu.