Žymus scenaristas ir režisierius gyveno dviem vardais: tikruoju, Mateo Blanko, bei žaismingu Hario Keino, kuriuo pasirašinėjo savo romanus, pjeses ir scenarijus. Po baisios autoavarijos, kurioje prarado regėjimą ir savo gyvenimo moterį, mielas liko tik slapyvardis – jam buvo kur kas lengviau galvoti, kad Mateo žuvo kartu su mylimąja. Praėjus 14 metų jis vis dėlto prisimena praeitį ir savo padėjėjui papasakoja fatališką meilės keturkampio istoriją, kurioje pinasi aistra, pavydas, nepamirštos paslaptys, klasta ir kaltės jausmas.