Pirmoji mintis, pramerkus akis - „Aš nieko neprisimenu“. Matau prieš save moterį, kuri sakosi esanti mano žmona Estelė ir teigia išplėšusi mane iš mirties nagų. Ko gero, ji teisi, nes netrukus paaiškėja, kad bent pusė mano kūno dalių pakeista mechaniniais protezais. Jaučiuosi lyg robotas. Tačiau man bandant prisipratinti šią mintį, į palatą, kurioje guliu, įsiveržia nepažįstami vyrai, bando mane nušauti ir pagrobia Estelę. Kadangi ji vienintelė gali man papasakoti, kas aš esu, pasiryžtu ją surasti. Ištrūkęs į miestą, netrukus išsiaiškinu, kad esu Maskvoje. Ar esu čia buvęs anksčiau? Nepamenu. Aišku tik tai, kad daugybė žmonių nori mane nudėti. Už ką? Neįsivaizduoju. Bet nežadu lengvai pasiduoti.