Vieną rytą, atsibudęs po nuostabių vestuvių su Lijana, Tedis vos negauna infarkto, virtuvėje išvydęs kažkelintą mėnesį nėščią savo žmoną. Šiaip ne taip prastūmus dieną, kitą rytą jį pažadina kūdikio verksmas. Šiaip ne taip susitvardęs ir atmetęs visus neįmanomus variantus, Tedis suvokia, kad pateko į kažkokį keistą „laiko verpetą“, kuriame viena jo nugyventa diena prilygsta vieneriems visų kitų nugyventiems metams. Gyvenimui žaibu bėgant prieš akis, anksčiau viską atidėliojęs Tedis dabar turi greituoju būdu išmokti vertinti kiekvieną akimirką, kurią jam teikiasi dovanoti ši perkreipta realybė. Dabar jau suprasdamas, kokios vertybės slypi paprasčiausioje kasdienybėje, Tedis iš paskutiniųjų stengiasi neprarasti brangiausių dalykų – tų, kurių anksčiau taip nevertino.