Dukters Chlojos gimimas jos motinai Diana prilygo stebuklui. Matydama tą bejėgį padarėlį, Diana sau prisiekė suteikti dukrai viską, ko tik šiai prireiks – prisiekė ją saugoti, mylėti ir ginti. Šis jos nusiteikimas dar labiau sustiprėjo, paaiškėjus, kad Chloja nėra visiškai sveika. Praėjus keliolikai metų, motina ir dukra dviese gyvena atokiame name. Diana išlaikė duotą pažadą ir savo gyvenimą aukoja prie vežimėlio prikaustytai Chlojai: pati ją moko, gamina valgyti, slaugo ir kitaip visapusiškai rūpinasi. Savo ruožtu augdama Chloja sulig kiekviena diena ima jaustis vis nepatogiau: mergaitė jaučia, kad gyvenime gali daugiau nei jai leidžiama dabar, tačiau motina apie jokį savarankiškumą nenori net girdėti. Nuolatinės priežiūros ir vaistų reikalaujanti Chloja neturi kitos išeities kaip susitaikyti su esama padėtimi ir leisti motinai toliau ja rūpintis. Tačiau vieną dieną mergaitė sužino kai ką, kas pakečia jos požiūrį į mylimą mamytę.